Kovo 11-osios akto signatarus šokiravo sovietinę cenzūrą primenantis jų klubo prezidentės Birutės Valionytės išpuolis prieš knygos “Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai. Glaustos biografijos“ autorius ir leidėjus.
“Naujiena, kad Signatarų klubo prezidentė B.Valionytė piktinasi tokiu įspūdingu leidiniu, mane šokiravo. Tai yra didžiulė nepagarba knygos sumanytojui ir mecenatui daktarui Bronislovui Lubiui, kurio jau nebėra su mumis. Pasirodo, Lietuvoje už gerus darbus baudžiama ir toliau“, – kalbėjo Kovo 11-osios akto signataras profesorius Bronislavas Genzelis.
Signatarą sukrėtė B.Valionytės pozicija: Kovo 11-osios išvakarėse vykusio pristatymo metu negailėjusi gerų žodžių poligrafijos šedevro vardo vertai unikaliai knygai, šventės dieną Signatarų klubo prezidentė papylė purvo dozę apie jos leidėjus ir autorius.
Unikalus leidinys
Praėjusią savaitę dienos šviesą išvydusios knygos “Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo ir Atkuriamojo Seimo nariai: glaustos biografijos“ leidėjai įgyvendino ilgai puoselėtą Anapilin išėjusio Kovo 11-osios akto signataro B.Lubio sumanymą: išvesti natūralią ir prasmingą 1920-ųjų Steigiamojo Seimo ir 1990-ųjų Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo paralelę.
Dvigubo albumo, supažindinančio su Lietuvos valstybės steigėjais ir atkūrėjais, pirmoji dalis – dr. B.Lubio aukcione įsigytas ir perleistas antikvarine retenybe tapęs 1924-ųjų Seimo kanceliarijos leidinys “Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais“. Antrojoje dalyje emocingi, impresiški, net joponiškuosius haiku primenantys žurnalisto Aro Lukšo tekstai suteikia galimybę šiandienos žvilgsniu įvertinti žmones, kurie savo parašais patvirtino Nepriklausomybės Atkūrimą 1990-aisiais.
Netikėtas įtūžis
Praėjusį ketvirtadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) vykusiame knygos pristatyme Signatarų klubo prezidentė B.Valionytė, su kuria, jos teigimu, daktaras B.Lubys pirmiausia pasidalijo knygos idėja, džiaugėsi puikiu leidiniu, atskleidė jo atsiradimo aplinkybes. “Aš pritariau dr. B.Lubio idėjai, aptarėme, kas gali parašyti įžangą, kuri sujungtų abi knygos dalis“, – prisiminimais dalijosi Signatarų klubo prezidentė.
Vos po kelių dienų, Seime per Kovo 11-osios iškilmingą minėjimą, kurio visi dalyviai buvo apdovanoti unikaliu albumu, B.Valionytė kardinaliai pakeitė savo poziciją. Kalbėdama su dienraščio “Lietuvos rytas“ žurnaliste Birute Vyšniauskaite, liūdnai pagarsėjusia dėl šmeižto lavinos žuvusio Valstybės saugumo departamento karininko Vytauto Pociūno atžvilgiu, Signatarų klubo prezidentė savo pašnekovės vertu tonu pareiškė: “Čia ne biografijos, o neva esė apie signatarus. Jei nebūtų atlikti kai kurie pataisymai, tą knygą būtų galima pavadinti tiesiog katastrofa. (…) Esu įsitikinusi, kad B.Lubys tikrai nenorėjo, kad iš jo kolegų signatarų būtų pasityčiota.“
Iš tolesnio teksto aiškėja, kad B.Valionytė lyg sovietinė cenzorė piktinasi ne tik tuo, kas publikuojama knygos puslapiuose, bet ir leidinio juodraščiais, apie kuriuos, jei ne teisuolės įniršis, skaitytojai niekada nebūtų sužinoję. Signatarų klubo prezidentė, su kuria knygos leidėjai derino visus albumo tekstus, nepasigėdijo plačiai atverti kūrybinio proceso užkulisių. Jei tikėsime B.Valionyte, leidinio juodraščiuose Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis (parašęs knygos įspūdingą įžangą) buvo pristatomas kaip kolūkių Lietuvoje griovėjas ir politikas, nenorėjęs pasirašyti susitarimo su Rusija, o buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius – kaip jo politinis kalinys ir juodųjų technologijų meistras. Tai šiurkštus redaktorių ir leidėjų etikos pažeidimas – paviešinti ištaisytus rankraščio riktus, kurių po redagavimo nebeliko.
“Apie mane pirminiame variante buvo parašyta, esą man Kovo 11-oji buvo eksperimentas su pačia savimi. Knygos leidėjams pavyko įrodyti ir pasiekti, kad kai kas būtų pataisyta. Tačiau nemažai faktinių klaidų ar net atviro šmeižto joje taip ir liko“, – “Lietuvos rytui“ išsiliejo B.Valionytė.
Kūrėjai sutrikę
Knygos “Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai: glaustos biografijos“ sudarytojas Klaudijus Driskius ir Atkuriamojo Seimo narių biografijų autorius A.Lukšas, prie leidinio triūsę visus metus, labai jautriai sureagavo į nepelnytus priekaištus.
“B.Valionytė skaitė visus tekstus – iki vieno! Redagavo juos su labai dideliu įkarščiu. Kur rado klaidelę – pataisė, už ką esame labai dėkingi. Paskui kilo principinis klausimas: ar taip reikia rašyti. Gal B.Valionytei iš principo nepatiko pati leidinio koncepcija, gal jai būtų labiau patikę tik surašyti sausi faktai, tačiau, kadangi toks buvo knygos sudarytojo K.Driskiaus sumanymas – kad būtų pateiktos ne sausos biografijos, bet asmeninės impresijos, – atsižvelgėme į maždaug 80 proc. jos pastabų“, – LŽ aiškino A.Lukšas.
Knygos sudarytojas K.Driskius kalbėjo negalįs įsivaizduoti, kodėl B.Valionytės pozicija apie leidinį kardinaliai pasikeitė vos per kelias dienas. “Be abejonės, leidinyje pateikiamas subjektyvus matymas, bet vis tiek tai – originalus, rimtas darbas. Knyga yra kitokia, joje nevardijamos vien signatarų biografijos, bet stengtasi pažiūrėti į Nepriklausomybės atkūrimo Aktą pasirašiusius žmones, gyvenančius jau po šio istorinio fakto, bandyta sužmoginti asmenybes, kurios jau tapo istorijos dalimi“, – kalbėjo jis.
K.Driskius sakė po knygos pristatymo nesulaukęs nė vieno smerkiančio skambučio, nė vienos bent kiek griežtesnės pastabos. “Kovo 11-ąją su vaikais atvažiavau į Nepriklausomybės aikštę. Man padarė didžiulį įspūdį pamatytas vaizdas, kai didžiulė minia žmonių išėjo iš Seimo su mūsų knyga rankose, ją vartė, mačiau, kaip ne vienas signataras ėjo prie kitų, prašė pasirašyti, patys pasirašinėjo. Būčiau linkęs manyti, kad mūsų darbą įvertins ne tik Kovo 11-osios signatarai, bet ir kiti skaitytojai. Tai būtų objektyvesnis žvilgsnis. Kaip knygos įžangoje parašė apžvalgininkas Kęstutis Girnius: mes liekame jiems (signatarams) dėkingi, kaip ir jie lieka skolingi juos pažadinusiai tautai“, – kalbėjo leidinio sudarytojas.
Šventa ir neginčijama
“Tokie dalykai labai nemalonūs. B.Valionytė jau senokai nori būti cenzore. Esu redakcinės kolegijos, leidžiančios literatūrą apie signatarus, narys. Su B.Valionyte, kuri nėra redkolegijos narė, bet kontroliuoja finansus, kiekvieną kartą vyksta incidentai: jei nesutinki su jos valia, knygų leidybą ji akivaizdžiai uždelsia. Jos nuomonė yra galutinė, šventa ir neginčijama“, – piktinosi B.Genzelis.
Signataras susijaudinęs kalbėjo vartęs knygą ir nieko įžeidžiamo joje neradęs. “Iš kitos pusės: negi apie signatarus reikia kalbėti kaip apie šventuosius, nedrįstant pasakyti, kas yra kas iš tikrųjų? Tai – autorinis kūrinys, o ne enciklopedija. Knygos autorių surado pats B.Lubys. Kaip galima reikalauti, kad knygą autorius rašytų derindamas su B.Valionyte, nes jos nepasitenkinimo potekstė akivaizdžiai tokia ir yra?!“
Iš tiesų: vertinti istorines asmenybes yra lengviau nei šių dienų didvyrius, jautriai reaguojančius į tiesesnį žodį. Kaip savo komentare to paties “Lietuvos ryto“ interneto portale rašė žurnalistė Rūta Janutienė: “Prieš 20 metų, kai rašiau šį tekstą, Lietuva buvo pasaulio šalis, o politikai, apie kuriuos rašiau, – turinčios gerą pagreitį savarankiškai kilti valstybės strategai. (…) Lietuvos nelaimei, jau tada išryškėję provincialūs, buitiniai Sąjūdžio lyderių nesutarimai dėl to, kaip bus dalijamas dar nepavytas grobis, per keletą metų užgožė esmę, kryptį. Dalis tų, kurie galėjo tapti herojais, sutirpo į provincijos politikierius. Dalis pasirodė tiesiog bailūs arba per menki tam darbui, kurį taip godžiai apsiėmė dirbti. Lyderiai pasirodė esą neverti herojiškos tautos. Idealistai buvo nustumti į šalį “pilkųjų kardinolų“, intrigantų, kurių dažnas jau tada žaidė dvigubus žaidimus. Tie intrigantai vėlgi – pjovėsi tarpusavyje, kol galop 2012 metų kovo 11-ąją pabudome gilioje Europos provincijoje, kur lietuviai nebelaikomi žmonėmis, įveikusiais drakoną, o tik eiliniais pilvo darbininkais, pasklidusiais su šluotomis, kempinėmis ir padėklais po Europos viešbučius ir kavines.“
Praėjusį penktadienį LPK garbės viceprezidentas, LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas, Pasvalio rajono Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijoje dvyliktokei Zitai Pakštaitei įteikdamas LPK Petro Vileišio apdovanojimą, pabrėžė, kad ji pirmoji Lietuvos moksleivė, gavusi garbingą leidinį “Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai. Glaustos biografijos“. 5 tūkst. tiražu išleistą unikalią knygą koncernas “Achemos grupė“ padovanos visoms Lietuvos mokykloms, bibliotekoms, Lietuvos ambasadoms ir užsienio lietuvių bendruomenėms. Netrukus ji pasirodys ir knygynuose.
“Lietuvos žinios“, 2012-03-13
Aras Lukšas 